Pernykštės žolės gaisrai Lietuvoje tampa kone kasmetine problema. Sausa žolė užsiliepsnoja itin greitai, o vėjas liepsnas gali išplėsti per kelias minutes. Tokie gaisrai dažnai tampa nevaldomi ir kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmonių turtui bei gyvybei. Kiekvienais metais ugnis sunaikina gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, tvoras, malkų atsargas, taip pat nukenčia ir gyventojai.
Svarbu žinoti, kad draudžiama deginti bet kokias augalinės kilmės atliekas – lapus, šakas ar žolę. Tokios atliekos turi būti vežamos į specialias surinkimo aikšteles. Be to, naudojant šašlykines, rūkyklas ar lauko židinius būtina laikytis saugaus atstumo, bent 6 metrų nuo pastatų.
Baudos – nuo kelių dešimčių iki tūkstančių eurų
Pažeidėjams gresia ne tik pavojus, bet ir finansinės pasekmės. Už netinkamą elgesį su ugnimi skiriamos įvairios baudos:
- už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus – spėjimas arba nuo 30 iki 170 eurų;
- už žolės deginimą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus – nuo 30 iki 300 eurų;
- už miško gaisro sukėlimą – nuo kelių šimtų iki daugiau nei 2000 eurų;
- už durpynų ar durpingų pievų deginimą – iki 230 eurų.
Ką daryti pastebėjus gaisrą?
Pastebėjus degančią žolę, svarbiausia nelikti abejingiems. Nedidelius gaisro židinius galima bandyti gesinti patiems: užplakti šakomis, užpilti vandeniu ar smėliu, užtrypti liepsną. Taip pat rekomenduojama aplink degantį plotą iškasti griovelį, kuris padėtų sustabdyti ugnies plitimą. Vis dėlto, jei ugnis sparčiai plinta ar kyla pavojus žmonėms, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Atsakomybė prasideda nuo kiekvieno
Pavasariniai gaisrai dažniausiai kyla dėl žmogaus neatsargumo ar sąmoningo taisyklių ignoravimo. Viena neapgalvota kibirkštis gali sukelti didžiulius nuostolius. Todėl svarbiausia atsakingas elgesys su ugnimi ir supratimas, kad žolės deginimas nėra sprendimas, o pavojinga problema.